čiukterti

čiùkterti, -ia, -ėjo 1. žr. čiukterėti: Man tuoj ir čiùkterė[jo] galvon Dkšt. 2. intr. krustelti: Sėdi, nei nečiùkteria! Rdm. | O tai graži, uždabojus tep ir čiùkterė[jo] širdelė Vlk. 3. intr. sudrožti, sukirsti: Kai čiukters rapninku, tai net viršun pasisviedėjo [kumelė] TDrIV297(Kb).